BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Baltupiai nemiega

Trečiadienio vakaras. Guliu pakritus prie šaldytuvo. Pastaba: šaldytuvas eilinį kartą tuščias. Gal ir gerai, dabar 00.05 ir jau seniai po šešių, tai kam čia ir valgyt. Rytoj egzaminas, apie privalomą literatūrą negirdėjau, konspektą esu perskaičius vieną su puse karto. Puiku. Iki ryto dar toli, tai neliūdžiu. Mylima kambariokė meta į mane mandariną, Šnopas (trečioji kambariokė..) garsiai užknarkia, ką darysi - keliuosi ir grįžtu atgal prie spoksojimo į kompiuterio ekraną. Vuhu kaip smagu. Miegoti nuėjau trečią, kėliausi penktą, vėl perskaičiau konspektą, ir patikėkit skyriau valandą tam, akd atrodyčiau pritrenkiančiai. Visa tai, dėl pirmadienio egzaminui išmokto fakto, kad žmogus jautiesi taip, kaip atrodai, nes nuostatas pakeisti daug lengviau. Ir žinot, šitam neurokažkam aš atrodau nuostabiai.

Grįžus suvokiau, jog rytoj šnopui egzaminas, todėl šįvakar nusimato liūdnas vakaras… Ji turbūt negirdėjus, jog gzistuoja tokie dalykai, kaip bibliotekos ir to, kad tai, jog gyvenant trise kambaryje, nereiškia, jog aš nuolat turiu būt mirtinoj tyloj, nes jin mokosi (t.y. sėdi prie facebook ir įsikelia nuotraukas, kaip jai vargšui kukuliui liūdna - jei man rūpėtų…).

Sekmadienis. Niekaip nepavyksta atsigauti po ypatingai linksmo penktadienio klube ir neįtikėtinai skanių blynų ryte. Pirmadienį egzaminas? Negirdėjau. Ironiška, kaip žmogus gali nesutelkti dėmesio, kai mokaisi apie dėmesį. Grįžtu prie savo guolio šalia šaldytuvo, nors šnopas ir baigia pamesti akis bešnairuodama. Vėl ta pati dainelė - eiti miegot trečią, keltis penktą. Egzamino metu paspėliojusi atsakymus, grįžtu ir parsinešu vyno, nes nu po velnių sesija tai baigėsi. Tą patį pagalvojo ir mano mieloji kambariokė, todėl turim du vyno butelius, nulį pinigų ir tuščią šaldytuvą. Ai, dar piktą, skersakiuojančią kambariokę, kuri visiems bendriems pažįstamiems pasakoja, kad mes ypatingai nedraugiškos ir baisios, pamiršdama paminėti, jog pati nėra iš tų, su kuriomis malonu gyventi. Tiek to, lai grįžta pusę pirmos, nors minėjo, jog išvažiuoja namo (šiaip kambary nešvęstumėm, nes gi trukdo) sugadina mūsų mini dviejų žmogelių vakarėlį - nelabai mums rūpi, mes kepam bulves ir sėdim iki keturių, nes kalbų niekada nepritrūksta.

Pažįstami stebisi, kodėl nevažiuoju namo, bet…. na, ką aš ten veiksiu? Vilniuj yra mano miela kambariokė, žmonių, su kuriais norisi pagaliau pasibūti, nes nebereikia mokytis, čia yra smagu sėdėti iki keturių ryto ir užsistatyti žadintuvą 14.00, visada yra su kuo paplepėti ar pasijuokti. O ir atostogų tai ne viena, o dvi savaitės… Spėsiu dar parvažiuoti. Man per daug patinka nemiegoti.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Baltupiai nemiega”

  1.   atfatf rašo:

    Oooo. Tai sveikinu su pirma baigta sesija. Viskas, pusė darbo padaryta. Na, dar reiks pavaikščioti kartais į egzaminus, bet jau gali laikyti save diplomuota specialiste - psichologe:)

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Cha, kaip tu optimistiškai, bet ačiū ačiū :)

  3.   Bernadeta rašo:

    Ir aš sveikinu :) Sužinojai kas ir kaip, patikrinai save. Toliau viskas eisis kaip per sviestą. Tik man, kaip moteriai, mamos gaila. Namo grįžinėsi vis rečiau ir rečiau… ;)

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  4.   Pieštukėlis rašo:

    Man irgi dėl to būna liūdna, todėl tą laiką, kol būnu namuose stengiuosi praleisti beveik vien su ja ir tėčiu. Kokybiškai.
    Ačiū už sveikinimus, tikiuosi ir toliau seksi taip neblogai :))

Rašyk komentarą