BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kuku, kur tu?

7.25. Visiškai neankstus rytas, kamščiai jau birbia po langais, katytė sėkmingai graužia ausį, o aš statau nežinau kokią, bet tikrai ne tą, koją ant grindų. Stebėtinai šalta, iš katytės dėžutės smirda dovanėlėm, vonioj ant galvos nukrito rankšluostis. Kur po velnių ta įmautė mano nesąmoningam darbui. Veidrodis visiškai nedžiugina. Atrodau taip šauniai, kad man galėtų duoti užpildyti anketas apie nėštumą. O, tiksliai, šiandien reikės tvarkyti anketos klausimus… Gal panos sutiks susitikt kokioj kavinėj, o ne toj carinėj šaltį propaguojančioj biliotekoj su rūsčiom persiviepusiom darbuotojom. Vargšės, kaip joms šalta. Pala. Dar gi į barą šiandien, būtų pats tas apsimaut kokią gražią suknelę ar marškinukus… Negražu. Šlykštu. Šitas storina dar labiau, kas atrodė nebeįmanoma. Akvile…. drabužiai nestorina, riebalai storina.. Giiiraaaaaaai, kaip šita juoda suknelė? Mhmz, ne blogiausias variantas, kaip tik nuotaikai. Padarom greit pusryčius miegaliukui, pasidažom. Na ir tamsu, nieko nematau, ai po akiniais vis tiek beveik nesuprasi pasidažius ar ne. Tingiu šiandien būti. Viskas, einu jau, bataaaaaaiiiii.. O, nutrūko batų raištelis. Ai. Ne tokia ir svarbi ta paskaita. [guli lovoj po dviem antklodėm]

10.42. Aš viena didelė vaikščiojanti egzistencinė problema. Ar veikiau klausimas, kuris dar nėra suformuluotas. Nuo tada, kai išmokau kalbėti, (skaityti, rašyti) žodžius dėliojusi taip gražiai ir tiksliai, pastaruoju metu (metais..?) mano kalboje rišlumo nerasi nė su žiburiu. Mintys viena po kitos plūsta į mano tuščią makaulę bandydamos ją užpildyti. Bet lygiai taip pat kaip greitai atėjo, staigiai ir išskrieja į jaukesnes galvytes. Nesudėlioju dažnai net paprasto sakinio, o jeigu susijaudinu tai iš mano burnos skrieja tik pavieniai žodžiai. Tokie vieniši ir beprasmiai. Būčiau Yoda, bet reiktų prasmės daugiau įgauti.
Negaliu (nenoriu) mokytis, dirbti, bendrauti, nes… nerandu tinkamų žodžių. Ir tada pasakau kokią nesąmonę, kuri geriausiu atveju nieko neįžeidžia ir tiesiog praslysta.

Norėčiau tiesiog išrėkti visiems, kad mažiau rūpintųsi maistu, sporto klubais, kalorijomis, veganais, vegetarais, mėsa, dydžiais, rūbais. Kas iš to? Negi nėra kitų temų? Negi ne svarbiau linksmas, laimingas, įdomus žmogus? Norėčiau visų jų paklausti, nuo kada žmogaus įdomumas priklauso nuo to, ką jis valgo?

Norėčiau rasti žodžių ir paaiškinti kiekvienam pasipūtėliui, labiau gyvenimo šypsenos palydėtam žmogeliui, kad ne visiems taip sekasi ir pasakymas “kai nori viskas įmanoma” galioja tuo atveju, kai tave lydi laimė. Dauguma neturi pinigų, neturi galimybių daug keliauti, eiti į koncertus, teatrą, pirkti vis naujas priemones ir aptarinėti, geros jos ar ne. Eiti į restoranus/barus/kavines ir mokėti milžiniškus pinigus už ne itin skanų ar tiesiog niekuo neypatingą patiekalą. Oh, kaip aš norėčiau papasakoti, kad tuo gyvenimas nepasibaigia. Kada paskutinį kartą nusivalėte langus ir su namine arbata iš nuskilusio puodelio gėrėte arbatą tekant saulei? Kada paskutinį kartą bendravote su žmonėm gyvai ir nei jūs, nei jie nepaėmė telefono į rankas? Kada iš tiesų klausėte, kaip JIS/JI gyvena ir nuoširdžiai klausėtės? Kada paskutinį kartą atsiminėte draugus ne tada, kai jumsbuvo negera, o šiaip sau… Kada paskutinį kartą sakėte tiesą apie save?

Norėčiau taip apkabinti žmogų, kad šiam nuslystų visos kaukės, visas įvaizdis, už kurio slepiasi tikras žmogus. Tikras, netolerantiškas (tas prakeiktas žodis tolerancija dabar per daug išsigimęs),su savo baimė, ribom, konfortu, šypsena, norais ar tiesiog atviru “aš nežinau”. Bet aš apkabinu ir gaunu nejaukų paplekšnojimą per petį ir blogesniu atveju pudros likučius ant peties.

Norėčiau rasti žodžių, kurie padėtų žmogui įgauti ryžto. Padėtų mano mamai rasti drąsos. O tėčiui jos dar daugiau. Ir kad atsimerkęs pamatytų, jog dar ne viskas baigiasi. Atsisveikinimai skaudūs, bet tai nėra visa ko pabaiga. tik vieno gražaus etapo, po kurio prasideda kitas. Bet negaliu. Nerandu.

Aš nežinau, kas man darosi, bet aš labai pasimetusi. Kuku sveikas prote.. Kur tu, nes be tavęs aš nesijaučiu saugi. Ypač  kai nerandu žodžių gintis.

Patiko (11)

Rodyk draugams

komentarai (4) | “Kuku, kur tu?”

  1.   Viktorija rašo:

    man gera skaityti Tavo mintis. Jose rantu daug savęs.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  2.   Bernadeta rašo:

    Pieštukėle, stipriai apkabinu tave ir linkiu visada išlikti tokia, kokią čia pažįstu ir myliu. Po žiemos VISADA ateina pavasaris. Su Šventėmis, mieloji :)

  3.   atf rašo:

    Teisingai Bernadeta sako. Greit pašvies saulė ir vėl bus šilta ir gera. Ai. Po to žiema vėl ateis. Bet po to vėl vasara. Ir t.t. Su šventėm mielas geras Pieštukėli.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  4.   tas rašo:

    O kur pieštukėlis dingęs?

Rašyk komentarą