BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano paskutinis netikęs darbas

Jame praleidau lygiai 6 dienas, iš kurių man užmokėjo už 4. Už pirmąją nemokėjo todėl, kad atėjau tik “pasibandymui” - nors nežinojau, kad pasibandymai trunka visą dieną pilnu tempu. Arba kad esi paliekamas vienas virtuvėje su dešimt lapelių skirtingų užsakymų. Gerai, kad aš pana ne pėsčia, bet o ką daryti žioplesnei? (tarsi aš ne žiopla…) O už paskutinę atlyginimo negavau dėl to, kaaaad…. darbą nusprendžiau mesti tik grįžusi namo. IR ir padariau tą sms žinute. Žinau, žema ir vaikiška, bet labai nesinorėjo būti aprėktai. Aišku, nereiktų čia skelbtis tokiomis baisiomis manieromis, bet aš tikrai tikrai patikimesnė nei galėjau pasirodyti iš savo “darbo metimo ypatumų”. O ir priežastį tokiam elgesiui turėjau (mano subjektyvia nuomone) gana gerą! Bet turbūt reiktų pradėti nuo pradžių pradžios….. (tikrieji pavadinimai pakeisti, bet tikiuosi kas kur kada atseksite nesunkiai. Nors kai pasakydavau Vilniečiams, kur dirbu jie iškarksėdavo tik suglumusį “KUR??” ir net man paaiškinus likdavo nesupratę. T. y. apsimesdavo žiną, kur tai yra ir mąsliai linkčiodavo galvelėms, kol pirštukais intensyviai scrollindavo išmaniuosius)

Dar per sesiją intensyviai mokydamasi užmačiau facebook’e skelbimą, kad Turgaus Užkandinė ieško darbuotojų vasarai. Ir ne bet kokiai pozicijai, o virėjo padėjėjo. Kadangi mano mažytė slapta (na, dabar gal ir nebelabai) svajonė vieną gražią dieną dirbti prie puodų ir keptuvių gražioje virtuvėje, pamaniau, jog tai nuostabi galimybė pradėti. O ir vieta iš to vieno žieminio apsilankymo pasirodė miela ir jauki. Be to, tikėjau savo jėgomis - juk, kaip labai gerai pasakė mano geriausia draugė, “jei jau sugebėjai išmokti 100 citatų ir jas naudoti kasdienėje kalboje, tai pomidorą papjaustyti ir sumuštinį sutepti tikrai sugebėsi”. Tad, remdamasi Berklio mintimi, jog svarbu daryti tai, kas mano būklę gerina, o ne blogina, išsiunčiau savo kuklų gyvenimo aprašymą ir laukiau. Pakviesta į pokalbį buvau ne laiku - oras buvo baisus, aš irgi. Bet man pasisekė, viršininkė (o vėliau sužinojau - viena iš kokių 4) nelabai turėjo ko manęs paklausti, todėl išsiaiškinusi, ką man reikėjo ir nebepakęsdama spengiančios tylos ir gurgiančio pilvuko pasakiau - tai lauksiu skambučio - ir išskubėjau į universitetą išklausyti tirados pastabų dėl kursinio darbo. Savo pačios nustebimui, skambučio sulaukiau, ir štai nuostabujį antradienį 8 ryto jau stovėjau prie Turgaus Užkandinės durų ir laukiau, kol būsiu įleista “pasibandymui”.

Pirmas dvi valandas tik stovėjau itin mažoje, bet tikrai neblogoje, gal kiek apkrautoje nereikalingais daiktais, erdvėje ir žiūrėjau, kaip minkoma tešla (nieko ypatingo), daromos bandelės (iš tikro tai įžeidimas tuos kepinukus taip vadinti, bet, na juk žinot, laikausi konfidencialumas) ir pjaustomi produktai. Tada atėjus pietų metui (tipo biziakui) manęs paklausė, ar sugebėsiu viską atlikti pati (aišku, atsakiau taip. Niekas nesako “ne” per pasibandymą). Irrr tada užplūdo žmonės… Juokauju! Ten nėra pati populiariausia vieta (būtų, jeigu reklamuotųsi ir virtų dienos sriubą, kaip kad išdidžiai rašo meniu). Iš savininkės ėmė interviu, tai dar ir nuotraukoje atsidūriau - gaila, jos pažiūrėti negaliu, nes straipsnis verslo žiniose, kur būtina užsiprenumeruoti, kad matytum pilnus straipsnius… Meh… Taigi, kaip supratote iš mano blevyzgojimo - buvau priimta be jokių problemų.

Kita diena - kita vadovė. Ūlialia moteriškė… Nuo jos keisčiausių idėjų, pašėlusių minčių, norų ir buvimo visur neveikiant nieko - galvojau išprotėsiu. Paklausus dėl popierių pasirašymo, gavau atsakyma, jog dabar neverta tavrkyti dokumentų, nes per daug darbo, geriau nuo kito mėnesio, o dabar pinigus gausiu į rankas iš stalčiuko. Ūūūūū, pirmasis mano vokelis. Žinokit, nedžiugina - vokelis su nuskaičiuotais mokesčiais ir šiaip paapvalintas į mažąją pusę. 8 valandos = 12 eurų. Aš, kaip žinot, žmogus paprastas, galvoju visai nieko čia, užteks man, svarbu pinigėliai, patirtis, o ir dokumentus kitą savaitę pasirašysim ir bus viskas čiki piki.

Nebuvo.

Savaitgalis buvo užimtas kaip ir priklauso, daug žmonių, daug šypsenų ir vasariško oro. Ko nebuvo daug, tai puodelių, šaukštelių, lentelių, tešlos ir kitų darbui reikalingų dalykėlių. Ai, ir dar tualeto ar pietų pertraukos. Ir taip dvi dienas. Gal ir nereiktų to pasakoti, bet po tų 8 valandų, kad jūs žinotumėt, kaip aš bėgau iki tualeto… Ir kaip vos neištiko nelaimė, kai užstrigo diržo sagtis (kaip tyčia). Oi kriokliai ir upės mielosios, tualeto, unitazo ir vandens dievai, oooh.. Šlovė jiems!

Taigi, kaip jau galėjote suprasti, mano kiauroj galvelėj pradėjo kilti įvairaus plauko abejonės.  Visų pirma, kodėl žmonės, kurie nekenčia gaminti ir net idėjų ar noro virti sriubą, sumąstė įkurti užkandinę?? Kaip joms iš viso kilo mintis kurti verslą, kai organizuotumo ir sumanumo tokiam rimtam dalykui turi mažiau nei žibučių/pakalnučių pardavėjos Kudirkos aikštėje? Ir kaip gali ateiti į galvą, jog 5 žmonių buvimas už prekystalio padeda darbui, ypač tas jaukus stumdymasis šikinytėm… Galiausiai, kas reformas ir perkraustymus daro valandą iki atidarymo (prieš tai buvo laisvadienis nedarbadienis, bet turbūt ekstremalūs pojūčiai svarbi jų gyvenimo dalis)? Smagiausia buvo, kai 9.05 (atsidarėm 9.00) visas vadovių taboras džiugiai išėjo parūkyti, o mes su kolege likom prie apkrautų stalų, nepajungtos ledukų mašinos, tuščių dėžių, be produktų, be maisto, be bandelių. Plikos kaip tilvikai. Užtat taboras džiugiai gurkšnojo kavutę, valgė bandeles, sumuštinius ir pyragus (nesvarbu, kad jų nebelikdavo pirkėjams…).

Galėčiau dar daug pripasakoti apie protu nesuvokiamus dalykus toje vietoje, bet turbūt šiam kartui užteks - vaizdas aiškus. Todėl dabar labai smagiai atostogauju ir svajoju apie normalesnį, man kažką duosiantį (ne tik blogą pavyzdį kaip visko nedaryti) darbą.

Likimo ironija ta, kad metusi darbą virtuvėje, dienas leidžiu kitoje virtuvėje gamindama ir kvėpuodama orkaitės karščiu. Tik šįkart tai bent jau turi prasmę (kad ir už ačiū :) )

Patiko (16)

Rodyk draugams

komentarai (8) | “Mano paskutinis netikęs darbas”

  1.   Mur rašo:

    Man labai patinka jusu blogas, saunu, kad vel rasote ;)
    Uzteko vieno sakinio straipsnyje - DARBAS VIRTUVEJE. Tokios imones yra pragaras padoriam darbuotojui be zalingu iprociu, su morale ir auksta etika. Skundzias matyt kokia cilipicu, carliu, cancanu vadove, kad neranda darbuotoju, kuriuos galetu durninti. Tegu darbdavis sako koks jis, nes dazniausia: dirbi nemokamus virsvalandzius, darbdaviui nesvarbu, kaip tu grisi namo 23val.baigus darba, kai troleibusu ir autobusu turi dar vaziuoti valanda iki namu. Kur dar nieksybe - NESUDARO DARBO SUTARCIU, neduoda darbo sutarties kopiju, meluoja apie tai kokia bus tavo alga, Sodroje iformina tik ta pabandymo darbo savaite uz minimuma, o toliau tycia nesudaro darbo sutarties, vercia kasdien rasytis dokumentus apie tai, kad prasei pakeisti savo darbo valandas ir atejus nuo 8 iki 23val, liepia pasirasyti, kad dirbi nuo 10 iki 22val popergali. Tfu ant tu maitinimo imoniu. Kur tie sumauti vokeliai, lyg man pensijoje ta sodra vokeli duos, visi kas dirba su vokeliu iseja i pensija gaus 130-160eur, nes tiek moka jei dirbi uz minimalke, tad ant senatves beliks badauti, o gal pasikarti. Is vokelio laimi tik verslininkai, o zmogus netenka stazo ir normalios busimos pensijos. Iesko pastoviai vis nauju darbuotoju parazitines imones, kurios nemoka algu, neapmoko visvalandziu su visokiom semergem direktorem, kurios gali nuo 8 ryto iki 2 nakties buti dare, nes namie ju niekas nelaukia, aria iki 30m.taip, o paskui 35m.su insultu, koju varikoze, tramboze, pusles ir inkstu ligos, nes virtuveje daznai neleidzia i tualeta, uzakymu daug, kencia instai, tad zinau konditere, kuri po 2m.darbo garsioje maitinimo istaigoje isigyjo slapimo nelaikyma del to, kad darbe mazai gerdavo, labai retai eidavo i tualeta, ne svedeja zviegdavo, i toleta galedavo eiti tik rukore, stuburo ligom poliklinikas ramsto. Virs 10m. esu pradirbusi maitinimo istaigose, viesbuciuose, restoranuose konditere, vireja, maisto technologe, darbas pats nuostabus, gyvenime nesu pavelavusi i darba, nes visada anksciau ateidavau, pravaikstos nei vienos neturejau, negeriu, nerukau, o virtuveje dirbdavo vien visokios ruses, lenke prasirukiusios, prasigerusios ir tada tokios darba sumeta ant naujo zmogaus. JAV 50 doleriu prieda gauni uz tai, kad esi nerukanti, o LT tai yda tapo. Tik is kaimu atvaziavusios visokios pijokes ir tegali dirbti darba su tokiom pat asocialem, kur per pirma darbo diena pasakius labadiena is vyr,virejos sulauki pasakymo: eik bl.atnesk kibireli is siuskledezes as netycia ismeciau, man reik kibirelio, ko stovi, eik raustis i lauke esancia siuksliadeze - to as susilaukiau Trakuose restorane, taip vireja Regina mane ”pasveikino” prirma darbo diena, meciau darbo po savaites. dauguma darbu mesdavau po savaites, keliu menesiu jei buvo MOBINGAS. As gyvenime nekeikiau ir nesityciojau is nauju zmoniu atejusiu dirbti, labai megau apmokyti naujus zmones ir naujokai darbuose mane labai mego. Meciau darbus maisto pramoneje, tai didziausia mano klaida, kad tiek mokinausi, tiek kvalifikaciju igijau tam

  2.   Mur rašo:

    Meciau darbus maisto pramoneje, tai didziausia mano klaida, kad tiek mokinausi, tiek kvalifikaciju igijau tam, kad dirbciau su rukorem, pijokem is kaimu, kurios net daznai lietuviskai nemoka, tad tekdavo darbe ir rusiskai tik tai sneketi, mane visaip vadindavo ir tokia pat direktore is kaimo su likeriuku savo kabinete skaitydavo, kad nauji darbuotojai yra durneliai, kurie nemokamai isvalys cecha: daznai naujokams duodami prisvyle gryliai, fritiurines, kuriu pacios virejos nenaudoja, bet specialiai apsnerkstas laiko naujokams ir per pirma darbo savaite vaidina atseit generaline tvarka daro, o is tiesu ant naujoku suvercia ta purva tvarkyti ko pacios niekada netvarko. Po darbo su maistu as virs 10m.nevalgau nieko kitu gaminto, neinu i kavines ar restoranus, o parasymas ”RAnku darbo”, man skamba taip pat, kaip pijoke smirdanciom rankom po tuliko gamino. Visi kas padirba maisto pramoneje nebevalgo kavinese isvis. Piceriju, tipo retsoranu sriubos visos vokiskos - tai saldytos pliauskos, kurios atitirbdytos, visi kokteilei is saldytu uogu, salotu niekas neplauna, o is pakeliu sumeta tiesiai i stelazus ir t.t. Kam nerupi jo sveikata ir nori susirgti, permoketi uz slamsta tas valgo kavinese. Is visu darbu iseidavau savo noru del kolegu mobingo, tyciniu darbo sutarties nedavimu, melavimu del algos. Kol buvau jauna nekarta esu pradirbusi ir nemokamai, kiek mane buvo apgave, gaila, kad tada nefilmavau ir neirasynejau visko, jauna ir kvaila buvau, dabar be diktofono pas joki darbdavi neiciau niekada. Darbo inspekcija labai gerai sutvarko blogus darbdavius, jei kas ne taip visad eidavau i darbo inspekcija. Metusi darbus maisto pramoneje daug metu dirbau pati sau pagal individualia veikla, dabar dirbu isvis uzsienio imoneje kur vertinimi zmones be zalingu iprociu.

  3.   Mur rašo:

    Atsiprasau, kad tiek prirasiau, bet si darbo tema man skaudi, baisus zmones cechuose dirba virejom, chames visokios, o visos vadoves stengiasi nemoketi algu, zemina, apgauna, darbo sutarties neduoda, tad lieki ant ledo.
    Matyt cia apie ciliaka rasoma.

  4.   Pieštukėlis rašo:

    Ohoho kokia nesmagi ir liūdna patirtis jūsų… Net gaila labai smarkiai pasidarė, kad taip nepasisekdavo su drabo vietomis. Nepasakėte, ar šiuo metu padėtis su darbu kiek geresnė? :/

  5.   Mur rašo:

    Sveiki :)
    Siuo metu dirbu pati sau pagal individualia veikla pagal kita specialybe ir visai su maistu nesusijusi.
    Jaunus zmones priima dirbti i maisto pramone tam, kad apgautu, isnaudotu, nesumoketu algos, maciau labai daug jaunu zmoniu virtuveje, tiek tarp padaveju nukentejusiu, iskeiktu, negavusiu pinigu uz dirbtas dienas ir tokie darbdaviai istisai duoda darbo skelbimus, visiems sako, kad truksta darbuotoju, o su naujais zmonemis elgesi siaubingai. Kai as ejau i konditerijos kursus, beveik metus to mokiausi, man visad patiko gaminti,saldumynus dievinu, o kai prasidejo praktika ir patekau pirma i maximos cecha, tai is ten su 6 praktikantem perejom kitur, nes mus zemino, rusiskai keike, atrodo, kad ten visi nekencia nauju zmoniu, kitur man labai patiko dirbti, bet vyresne konditere pasake, kad baigusi praktika turesiu is sio gero 5 zvaigzduciu viesbucio nesdintis, nes cia jos darbo vieta iki pensijos, o jei geruoju nesinesdinsiu, tai ji mane apkaltins ka nors sugadinus ar pavogus, nors ten visur kameros buvo, tad isejau, o darbas ir maistas labai patiko. Tokia buvo mano pradzia su darbais. Veliau dar baigiau vireju kursus, paskui kelis metus sugaisau maisto technologijai mokintis, gailiuosi, kad tiek metu issvaisciau ir maniau, kad jei vienam darbe nepasiseke, tai kitur bus normalus zmones, jei dar parasyciau kiek vietu mane apgavo, nesumokejo tuomet nei lito uz menesi darbo, tai prirasyciau labai daug. Galiu pasakyti, kad jei darbdavis atrodo itartinas, neduoda sutarties, yra neramu, butina eiti i sodra ir suzinoti ar tu ten tikrai dirbi,kokios tavo valandos irasytos, ten moterys prie kompu tokia info duoda, taip as pries kelis metus suzinojau, kad 6 dienas dirbau oficialiai, o likusias 2 sav.as atseit ‘’sirgau ar atostogauju” ir manes atseit darbe ”nera”, tada ejau i darbo inspekcija, rasiau prasyma. vos alga atgavau ir aisku minimuma prase. Darbdaviai tokiu sukciavimo budu prigalvoja, kad lieki minuse po isidarbinimo, nes uz zalia korta sumoki, tada med.komisijai sumoki, paskui pravaziuojanti perki.
    Daug galeciau apie tai rasyti, bet noreciau pagirti jusu bloga, man labai patinka jusu rasymo stilius ir jusu pasakojimai, dazniau rasykite, man labai idomu :)
    Visad laukiu jusu nauju irasu. Kazkada buvau ir as pradejusi bloga rasyti, bet istryniau, nes buvo tiek daug veikos, kad neturejau net ka rasyti, o apie darbdavius rasyti blogo nenorejau, nes zinau, kad gali uzteisti ypac jei irodymu neturi, arba juos turi, bet darbo sutartis su daugybe punktu ir juose prasyta, kad filmavimas ir irasynejimas darbe negali buti panaudojamas, kaip irodymas, darbuotojas gali buti uz tai baudziamas ir t.t. Pvz.cili picuose darbo sutartis is 150 ar kiek lapu susideda, atnesa knyga gal 3kg ir i ja tik rasaisi ir rasaisi, kad to nedarysi, su tuo susipazinai ir t.t.

    Sekmes jums darbuose ir meileje, bei idomiam rasyme, galbut ir knyga gautusi ;)

  6.   PūkelisPievoje rašo:

    o kai kokia čia vieta? :) Taip ir nesupratau, nors lyg turėjau suprasti pagal “lengvas” užuominas :)
    Kad iš principo ten nesilankyti, vat.

  7.   atf rašo:

    Ohoho, o aš galvojau, kad tik pas mano žmoną kavinėje pilna nesąmonių. Bet bent pusės aprašytų nesąmonių nėra. Darbo sutarčių nepasirašo? Taigi baudos milžiniškos, jei pagauna. Į tuliką neleidžia? Čia tai iš vis viršūnė. Bet šiaip nesąmonių prisižiūriu pas žmoną. Organizavimo prasme. Na, bent pas ją daug kas dėl pinigų trūkumo. Dabar va irgi tampu visų galų meistru - santechniku, baldininku, elektriku, skardininku ir dar neaišku kuo. Ir visa tai be pinigų. Va, sako, reikia padaryti spinteles, gerai valomas, uždaromas ir t.t. Kiek eurų? Ogi nulis. Va, tada ir prasideda. Padariau už savo pinigus iš skardos. Pats suprantu, kad nesąmonė, vos laikosi. Na, bet laikosi. Dabar dar kampinius profilius nupirkau, primontuosiu, daug maž stovės. Ten į tas skardas vienas jau koją taip susipjaustė, kad teko siųti. Aš gi perspėjau, kad atsargiai :) Taip ir gaunasi tos nesąmonės. Bet bent į žmones kaip į žmones žiūrima. Nors ką aš žinau, kad ten dienom vyksta :) Gerai, kad išėjai iš tos nesąmonės.
    Ai, o mokslų įtaka tau jau jaučiasi. Tiek visokių pavardžių privardinai. Intelektas :)

  8.   Viktorija rašo:

    TU FAINA. Nenustok rašyti:)

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyk komentarą