BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Mano Savaitė

Apsivilkau naują superinę žalią suknelę, basutes, į krepšį įsimečiau šortus, maudymosi kostiumėlį, trumpą maikutę ir mintyse niūniuodama Enrikės naują šmotelį išlėlkiau į traukinių stotį. Na, gerai, penktą ryto saulė nešvietė ir šilta nebuvo, bet kai grįšiu… Nuvažiuosiu prie jūros, apskrusiu kaip koks skrudeliukas, išsimaudysiu ir darbo paieškas pasitiksiu kaip šokoladinė blondinė. Ką galiu pasakyti - visą savaitgalį prasėdėjau susisupus į mamos megztukus - savų tai neparsivežiau. Jūs kaip norit, bet aš šito lietingo vėjuoto šalto kažko tikrai nevadinsiu vasara.

Nei kiek neįdegusi, veikiau tik puošniai pabalusi ir apsimovusi tris maikute (dėl šilumos) po švarkeliu bei apsiginklavusi kruopele maisto grįžau į Vilnių ir pradėjau savo darbo paieškas. Po savaitės galiu pasakyti - nėra to darbo man… Pasirašiau skurdų CV (o ką ten parašyt, kai patirties nėra, o darbo be patirties irgi…) ir pradėjua siuntinėti. Kai kitą dieną iš 15 darboviečių niekas nė necyptelėjo, nuleidau standartus ir pradėjau skambinėti. Ar ką tai davė? Tik pabaigiau mobiliojo sąskaitą ir išgirdau 10 - atsiųskite CV bei 9 - darbuotojų neieškome (tai kurių velnių skelbimas pūpso, a???!!!). Dar stengiausi nenuleisti nosytės ir atsispausdinusi savo CV bandžiau nešioti po parduotuves. Daug tai kainavo man nervų, turiu keistą drovumą - man baisu skambinti, baisu įeiti, BET visur rašau, kad esu komunikabili ir lengvai bendraujanti. Jiems tai nereikia žinoti, kokios nervų ir jausmų audros verda viduje. Deja, pasivaikščiojimo su bandymu įsidarbinti metu išgirdau tą pačią dainelę - darbuotojų neieškome…

Iš liūdesio už 12Lt. pažiūrėjau “The Fault in Our Stars” ir pasidžiaugiau, kad esu sveika gyva, bet…. vis dar be darbo.

Didžiausią nuosmūkį patyriau, kai man neatskambino net iš McDonald’o… IR iš kažkokios webmodels agentūros, kur savo anketą nusiunčiau vien tam, kad bent kažkas atskambintų. Na, ir pažiūrėkim, kur tai mane nuvedė…

Taigi, apžvelkime mano sėkmingą situaciją. Sėdžiu bendrabutyje, kasdien išsiunčiu kiek įmanoma daugiau CV (turbūt kitose vietose mano CV kartojasi kokius 5 kartus..), pokalbyje dar nei viename nebuvau, pažįstamų Vilniuje nekažką liko tad vakarus leidžiu viena. Net “Breaking Bad” užbaigiau iš tos vienatvės (SUPER serialas). Oh, dar… pinigai baigiasi, kišenės tuštėja, gal reiks nustot valgyt, kad tik nereiktų grįžt namo… Paimčiau bet kokį darbą, tikrai bet kokį, kad tik būtų doras ir mokamas, gali būti ir vienkartinis… Beviltiškos situacijos reikalauja nulinių standartų. :)

O kaip eina jūsų savaitė (vasara)? :)

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (3) | “Mano Savaitė”

  1.   Miga rašo:

    Hmmm, nu labai keistai… Man į galvą šauna vienintelė mintis, kad čia taip dėl patirties trūkumo - tada ir susidaro toks uždaras ratas: nėra patirties, bet nėra ir kaip jos įgaut, nes tam reikalaujama patirtis :D
    O apie auklės darbą nesvarstai? Realiai Vilniuj auklė turbūt yra ieškomiausias žmogus :)

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Sveikutė, tas ratas tai tikrai siaubingai uždaras - gali išlįsti tik per stebuklą arba per pažintis :D Galėčiau būti auklė, tik abejoju ar kas samdytų mane :D Be to, niekur nepastebėjau jokio sklebimo dėl to, kad ieškoma auklė :o

  3.   atf rašo:

    Hmz. Kaip čia viskas keistai susukta. Aš pastoviai ieškau darbuotojų ir nerandu, na, tiesa, pas mane specifinių žinių reikia. Mano žmona pastoviai ieško ir sako, kad nieko neranda. Na, nežinau, jei tikrai visai beviltiška ir nori bet kokio darbo, tai gali eiti pas mano žmoną :) Tik jeigu nesakysi, kad mane pažįsti virtualiai :) Arba aš duočiau jos kontaktus, o kad tave priėmė ir nesužinočiau.

Rašyk komentarą