BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Meilės meno paslaptys

Liūdnas faktas yra tas, kad jau kas kas, o aš jokios taktikos meilės reikaluose neturiu. Esu kaip medinis nejudrus sunkus daiktas, kuris visur nerangiai kliūva. Flirtas? Negirdėjau niekad. Ką geriausia iš manęs galima išspausti tai a) kvaila kikenimą ir burokavimą (čia tai kai išrausti kaip burokas) b) tiesiai šviesiai išrėžtą “tu man patinki”, “tu mielas” ir pan… Skaičiau straipsnį bukame žurnale, kad atėjo tokie laikai, jog merginos gali perimti valdžią į savo rankas,kabinti vaikinus ir nebežaisti visokių ‘bėgsiu - gaudyk” žaidimų. Kad ir kaip norėčiau tuo tikėti ir galvoti, jog mano ateitis šioje sferoje šviesi kaip ikėjos uniforma, turiu pasakyti nebesvaikit. Ką jau išmokau per vienerius studijavimo metus (o išmokau kokius du dalykus) tai, jog žmonių smegenys nustojo keistis prieš 10 000 metų ir jokie poravimosi įpročiai nepakito, Reiškias ir kabinimo procesas išliko toks pats. O kam jį ir keisti? Tas viliojimo žaidimas suteikia tiek malonumo ir džiaugsmo, kad tampa vertingesnis nei pats pasiektas tikslas. Aišku, norėčiau kalbėti iš savo patirties apie tai, bet kaip sakiau aš per daug tiesmuka. “Tu - mano, ok?” - va ir visas mano žaidimas.

Ir šią akimirką, kai man iš kažkur reikia ištraukti palapinę savaitgaliui, mokėjimas žaisti tikrai praverstų. Paklapsėčiau blakstienom, pavizguočiau uodegą, pabūčiau super meili - ir jau netektų tris dienas miegoti po žvaigždėm be jokios privačios erdvės. Deja deja…

Ėch, bet užteks skųstis, papasakosiu apie savo įspūdingą meilės romaną. Skambiai pasakytą, nors iš viso dviejų savaičių susirašinėjimo tikrai susidarytų toks pigus nedidukas romaniūkštis. Taip, taip, jau leidžiu nusivilti - mes niekada nebuvom susitikę ir labai maža tikimybė, kad tai padarysim. Savo (ne)žaidimu tikrai nesuvilioju vaikino taip, kad šis viską metęs atlėktų iš Klaipėdos į Vilnių. Nors atmetus tai, kad būtų tikrai malonu, jog po darbo manęs lauktų super aukštas gražuolis, bet po to vestis jį (niekad negyvenusį barake) į savo baisų mažučiuką kambarėlį būtų super nejauku. Ypač dabar kai niekas nevalo nei virtuvės nei dušų. Vakar norėjau išsikept blynų ir vos neuždusau nuo smarvės iš šiukšlinės… Pas jį atvažiuoti irgi per daug nekviečia - sako “Gaila man tavo pinigų, panele. Grįši juk per išeigines namo ir susimatysim”. Toks sakinys būtų puikus įrodymas, kad na jau vsio, baikt reikia čia tą susirašinėjimą, niekur neveda jis ir nereik čia tau įsisvajot miels Pieštukėli. Bet neeee, įsijunkim pačią romantiškiausią dainą esančią telefone ir visą kelią iki darbo svajokim apie romantiką prie jūros leidžiantis saulei. Baisu. Bet gera žinia ta, kad jeigu aš rytoj kaip nors nusigausiu į tas Granatas, tai tris dienas neturėsiu kaip parašyti ir gal nustosiu svaigt nesąmones ir vietoj to, kad svajočiau, pradėsiu sportuoti. Dar geresnė žinia šia tema ta, kad rugpjūčio 3 baigiasi internetas, o aš visiškai basa, todėl iki atlyginimo būsiu be susisiekimo su pasauliu, o tuo pačiu ir su bernužėliu. Aleliuja, bent aplinkybės sudaro man galimybes laikytis protingumo ribose.

Einu paskaitysiu kokią knygą ar straipsnį apie savigarbą… Gal išmoksiu kažką.

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (13) | “Meilės meno paslaptys”

  1.   greensky rašo:

    knygų ir straipsnių apie savigarba neskaityk, bent as prisiskaičius taip save sumenkinau, kad norėjosi lyst į kokį paty tamsiausia urvą ir verkt kokia aš beviltiška. Rimtai. Daug labiau padės paskaityt grupę fb “noriu bet neturiu su kuo”, bent suprasi, kiek aplink daug beviltišku padarų ir kokia tu nerali. O tokia ir esi. O šiap manau visokių mūsų pilna kaip buvo seniau taip ir dabar ir pošlų romantikų ir tiesmukiškų kaip tu. Aš irgi gan tiesmukiška, priešingai ne maniškis, bet kažkaip sugyvenam. Visiem beviltiškiem žmonėm ateina savas laikas, kai pamatai koks tas žmogus vis dėl to buvo super duper nerealus.
    Ech, galiu sakyt, kad pasiilgau tavęs? nes visada gera paskaityt tave (nu bloga) :DD
    (hug)

  2.   guvusbicas rašo:

    Merginom tik blogiau nuo viso jų meno ir žaidimų. Pasitikėjimas savimi jau kitas klausimas. Internetinių pažinčių reikia ne vienos(kartais ir ne 10), kad galiausiai galutinai suprastum to susižavėjimo principą.

  3.   40dd rašo:

    Cha, artima :)) Man būna maždaug: “Bėgi? Na tai gero kelio tada”. How’s that for a game? :D

    Beje, žinot posakį “vyrai ir Marso, moterys iš Veneros”? Man labiau patiko šitas: “Vyrai iš Žemės, moterys iš Žemės. Susitaikyk.” Visi žmonės, visi sudėtingi, bet kartu ir labai paprasti :)

  4.   Bernadeta rašo:

    Mano buvęs klasiokas išsiskyrė su žmona. Aišku, kur tau vienas gyvens, nors vyriškis jau metuose. Taigi, internete susipažino su vieniša moteriške. Dabar džiaugiasi, kad abu kartu laimingi gyvena. Bet ne tai norėjau pabrėžti - į vyro skelbimą atsiliepė netoli dviejų šimtų moterų, o į jo draugės tik apie 20… Va, toks aktyvumas ir skirtumai :)

  5.   Garbanėlė rašo:

    Internetinės pažintys… žinau ką tai reiškia :D

  6.   40dd rašo:

    Bernadeta, perskaičius tavo komentarą atrodo, kad internetinės pažintys gali būti labai efektyvios ir praktiškai nereikalauti pastangų. Visgi manau, kad ieškant kažko džiuginančio ilgoje perspektyvoje teks pavargti kad ir kuriai barikadų pusei ar amžiaus grupei priklausai :)

  7.   Pieštukėlis rašo:

    Greensky -O, kaip gera tave čia matyti! Ir aš siaubingai pasiilgau siunčiu deja tik virtualų didelį apkabinimą! Noriu bet neturiu su kuo man toki baisi grpė, kad vienąkart ten užėjus pasijutau iškart durnesnė ir neberizikavau savo intelektu, po to nukrisiu į dviženkius :(( O tai gal judu taip tobulą pusiausvyrą palaikot? Vienas pavynioja ant piršto, kitas rėžia tieisiai švieisiai - čia kaip kokiaiprogai ko reikia :D
    Guvusbicas - aš irgi galvoju, kad merginos dažnai pačios sau apsisunkina gyvenimą įvairiom keistenybėm.O tas susižavėjimo principas tai manau nuolat kintantis delykas, neišvesi kažkokios formulės…
    40dd - oi ta frazė kokia gera :D Bet aš kartais dar susierzinu ir su kokiu lasu noriu sugaut ir sulaikyti, įkyruolė :D Ir iš tikro, yra vienodų, yra skirtingų, nereik ieškot vinių subinėj kartais ir galvot vien stereotipiškai…
    Bernadeta - mano tėčio brolis irgi išsiskyrė, per mėneiuką naują draugę atsirado, o žmona ir po metų vis viniša, gal tokia ir liks. KAžkaip sunkiau moterims… IR man kažkaip net nevisada aišku kodėl? :/ Ar jos labiau užsisklendžia, ar jau vyrai į “padėvėtą” “gamybai” nebetinkamą “prekę” nebežiūri, ar trūksta to pasitikėjimo ir prisižiūrėjimo..
    Garbanėle - daug teko tokių apturėti? Ir kaip baigdavois? Man labai smalsu!

  8.   Garbanėlė rašo:

    Niekada internetinių pažinčių nemezgiau tam, kad kažką susirasčiau. Tiesiog ateidavo toks laikas, kai atrodo visiškai nėra ką veikti, užsiregistruoji šen bei ten, nes žinai, kad bus įdomu visom prasmėm. Buvo daug idiotų, iškrypėlių ir panašaus plauko nedorėlių, o tarp visų, su kuriais teko susidurt, tik kokie 3% normalūs.
    Mano patirtis nekokia, ir jei kadanors ir tikėjau, kad ten galima kažką rasti, po šių savo eksperimentų tikrai nebetikiu.
    Dalykas tas, kad man antros pusės ir nereikia. Bus- gerai, nebus- irgi gerai. Bus kaip bus. Yra gyvenime ir kitų tikslų, kurių verta siekti ir už jų kabintis. Viskas savu laiku, kaip sakoma :)

  9.   Pieštukėlis rašo:

    Va va, atrodo nėra ką veikt tai ir parašai kažkam :D Bet aš tai niekur nesiregistruoju, nenoriu būt užversta nešvankybėm ir pasipūtimu.

  10.   atf rašo:

    Oi. Neseniai teko susidurti su pažinčių portalu. Detektyvinį tyrimą dariau. Tai per dieną draugėse turėjau 20 moterų. Bet kaip viskas buvo pasibaisėtina. Gerai, kad detektyvas baigėsi ir galėjau nešdintis iš ten. Ir Google + anoniminę anketą tada turėjau. 10 moteriškių per dieną drauguose. Siaubas kažkoks.
    Aš tik vieno nesuprantu kaip tokiai gražiai merginai kaip tu reikia vaikinų ieškoti. Kol rašiau - supratau. Aš ir bijočiau prie tokios gražuolės prieiti :( Ok. Viskam savo laikas. Dar skaitysim apie princą ant balto žirgo.

  11.   40dd rašo:

    Man tai truputį neįtikinamai atrodo registruotis į pažinčių puslapį nieko neieškant :) Kažkokia nuojauta, kad gal visgi kažko norėtum, tik nesinori sau/aplinkiniams to pripažinti ar į šitą žmogiškųjų ryšių mezgimo kampaniją įdėti deramų pastangų.

    Tiesiog jei norisi prasmingai padiskutuoti - iš esmės tą patogiau daryti forumuose, reddit’e, teminėse facebook grupėse, blogų komentaruose ir t.t. Pakalbėti apie nieką/prastumt laiką - omegle/chatroulette/gal koks IRC dar gyvas. Ar kas nors panašaus pagal konkrčius norus. Ir normalių žmonių koncentracija ten spėju būtų didesnė nei tie vargingi 3% ;)

  12.   Pieštukėlis rašo:

    aš neieškau, ten tokia tipo linksma istorija buvo :D Mano ir jo tėvai bendradarbiai, o mano mama dėl visiškai nesuprantamų priežasčių yra kabinete pasikabinus mano nuotrauką. Atėjęs bedradarbis išsiaiškino, kad ten aš, kiek man metų ir sugalvojo, jog va aš puikiai tikčiau jo metais vyresniam sūnui. Papasakojo jam apie mane ir jis pasikvietė į fb draugus. Bet pirma prašiau aš jam, nes neturėjau ką veikt kažkada po darbo ir buvau linksmos nuotaikytės. Va taip ir gavosi. O čia dėl to “bijo prieiti”, tai nebetikiu jau :( Prieina prie tų gražuolių, aš turbūt negrakščiai sklendžiu ir abejoju ar sulauksit istorijos apie princą, gal tik apie kokį vargšelį, kurį AšŠ įsimylėsiu, o ne JIS mane :D
    Aš į bet kokį bendravimą su žmogumi stengiuosi įdėti deramas pastangas ir būti kiek tik įmanoma rūpestinga, bet kartu išlikti savimi. Įvairiuose omegle ir pan per daug iškrypėlių, o man ir taip užtenka įvairaus plauko bjaurysčių…

  13.   40dd rašo:

    Aš ten labiau Garbanėlei taikiau, o tau gal kaip tik vertėtų - juk rašei, kad “būtų tikrai malonu, jog po darbo manęs lauktų super aukštas gražuolis” (:

    Beje, su tuo vargšeliu priminei šitą - https://www.youtube.com/watch?v=GgiZz-aqheU . Taip kad aukštyn nosį :)

Rašyk komentarą