BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nevykusių musių medus

Vis juokauju, kad galėčiau parašyti knygą “Kaip susitikinėti su nevykėliais?”, bet galvojau gal iš kokių penkių nevykėlių dar nevalia daryti išvados, jog nieko geresnio manęs ir nelaukia. Bet štai pasirodė šeštasis ir aš vėl grįžtu prie knygos idėjos. Juokingiausia tai, kad tas vargšas vaikelis puikiai žinojo mano nusistatymą prieš vaikinus mano gyvenime, pakartojau jam gal 43 kartus, jog aš nei noriu vaikino, nei reikia jo man, kad nesijaučiu vieniša, kad (gražiais žodžiais užmaskuojant) jam ar kokiam kitam vaikinui mano gyvenime vietos nėra ir nebus. Nesuveikė. Kareivėlis vis klausinėjo manęs, kada jam atlėkt į Vilnių, ar jam atvažiavus iškepsiu keksiukų ir ar lauksiu jo. Išsisukinėjau kaip begalėjau - niekas nepadėjo ir šeštadienį sulaukiau tiesiog džiugios žinios, jog pirmadienį jis atlekia į Vilnių ir, cituoju, aš būsiu visa jo. Ot ir pasitikėjimas bernelio, ką?

Sekmadienį grįžau po darbo šiek tiek pavargusi, bet linksma, persirengiau į pižamą ir jau ruošiausi eiti miegoti, nes kambaryje nuotaikos neypatingiausios, o mokytis neturėjau jėgų, BET sulaukiau žinutės iš kaimyno, kad atlėkčiau, nes gal jau pats laikas išgerti tą stebuklingo 60 laipsnių gėralo iš Mažeikių. Ai, ką prarsiu - gal valgyt duos tuo pačiu (aš dabar taip sakant biški varguomenė. Stora varguomenė…) Kambarin grįžau pusę septynių ryto ganėtinai girta, bet užtat privalgydinta ir gavusi pozityvo visai savaitei. Kai pusę 12 pradėjo skambėti mobilusis išsigandau, kad vėluoju į darbą. Bet kai pamačiau, jog skambina Kareivėlis išsigandau dar labiau. Norėjau tik gulėti lovoje ir apie nieką negalvoti. Išsikepti blynų iš kiaušinių, miltų ir vandens, pažiūrėti savo mėgstamiausią romantinį filmą ir pasidžiaugti, kad nieko nereikia veikti. Deja, esu kvaila ir lengvai kaltės užgraužiama, todėl, žinodama, jog kareivėlis yra gero mano draugo draugas, išsiritau iš lovos, netgi nusiprausiau ir ilgesingai nulydėjusi žvilgsniu treningus, apsitempiau džinsais, paskutiniu švariu megztuku ir išėjau susitikti su žmogum, kuris, cituoju, dėl manęs galvą pametęs. Žinoma, prieš tai prigrasinau, kad jei šis atneš man gėlių ar bandys daryti kažką romantiško - apsisuksiu ir nueisiu nė nesusimąsčius.

Gera žinia, kad to neteko daryti. Bloga žinia - teko pasilikti… Pasilikti ir klausytis jo nesustabdomo plepėjimo apie nieką. Po to apie tai, kaip jis nekenčia rusų, lenkų, homoseksualų, vegetarų, kaip kartu su buvusia juokdavosi iš romantiškų dalykų. Tylėjau ir galvojau, kaip greičiau nešti kudašių iš šitos nesąmonės. Mintyse dar meldžiausi, kad tik šis nepasiūlytų niekur nueiti, bet matyt čia jau padėjo jo asmeninis buvimas medžiu, nes mums vaikščiojant po miestą ir man įnirtingai šniurkščiojant nosimi (švarusis megztukas nebūtinai reiškė šiltasis) jam nė netoptelėjo, kad turbūt šalta ir aš gal noriu namo. Po pusantros valandos pradėjau suokti apie neva egzistuojančią prezentaciją, kurią turiu būtinai rytojui paruošti kartu su pikta kursioke, todėl negaliu ilgai pasilikti. Ooooi, kad jūs būtumėte matę tą skausmo kupiną veidą ir įjungtą aukos vaidmenį… “Aš tik dėl tavęs čia važiavau (melas). Ką aš dabar veiksiu čia vienas Vilniuje iki rytojaus, aš gi tau vyno atvežiau… Kodėl tu taip?”. Deja, toks aukos vaidmuo tik dar labiau mane atstūmė ir pasitaikius pirmai progai greit atsisveikinau ir šokau į pirmą pasitaikiusį troleibusą. Daugiau sms nesulaukiau, todėl tikiu, jog galbūt vaikino galvelėje dar yra šiokios tokios košės.

Aišku, pati kalta - nereikia vynioti visko į vatą ir esant tokiai situacijai būtina sakyti, jog žmogus nepatinka ir nepatiks, nes tokie pasakymai, kaip “vaikino neieškau” tik sužadina jų atkaklumą… Fui fui fui, gal jau gana man tų nevykusių vaikinų? Geriau kokį abonementą į baseiną ar draugą, su kuriuo galėčiau paplepėti ir pasijuokti.

Patiko (10)

Rodyk draugams

komentarai (11) | “Nevykusių musių medus”

  1.   linoreta rašo:

    Nežinau, nenoriu būti kažkoks blgasis pranašas, bet mano duomenimis iš kokių keturiasdešimties vaikinų tikrai įdomūs, faini ir verti dėmesio pasirodė septyni. Aš ne apie išvaizdą, žinoma, kalbu. Svarbiausia, kad žmogaus minčių gelmė būtų gili.
    Taip, kad iš tavo šešių bent du buvo super duper, vadinasi pasiruošk nevykėlių maratonui ;)

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Na, bet gera žinia ta, kad bent jau tu, Linoreta, po visų tų nevykėlių sutikai nuostabų vyrą, taip? :) Aš gal sutiksiu katiną arba kelionę, bet vis tiek kažkas ne tokio nevykėliško nutiks (nutinka?). O jeigu ir ne, tada prižadu - rašysiu knygą :D

  3.   tas rašo:

    :) aš manau kad tas vaikinas atsiras tau mažiausiai to tikintis. Ir jį pažinsi iš to kad tau bus įdomu jo klausytis, jam kalbant apie viską nuo motociklų iki lazerių

    Beje pastebėjau, kad vis pamini keksiukus - žinau gerą receptą sveikuoliškų keksiukų :) gaunasi kažkas bananų/aviečių skonio keksiukai, be cukraus ir miltu nuo kurių norisi pirštus apsilaižyti ir jie yra sveikuoliški :)

  4.   Pieštukėlis rašo:

    Aš manau, kad man to vaikino nereikia visiškai ir nereikės dar tikrai ilgą laiką. Dabar esu per daug džiugi ir kartais netgi labai laiminga, kad trokščiau dar kažko, kas tą laimę sugriautų :) O receptėlį gal galėčiau gauti? Nors nuspėju, kad vienas iš “ingridientų” yra superinis blenderis, kurios mano kukliam varguomeniškam gyvenime nėra :(

  5.   naiviosfantazijos rašo:

    Labai teisingai galvoji. Nereikia ieškoti meilės. Geriau tą laiką, kurį praleistum ieškodama - išnaudoti turiningiau ir investuoti į save. Bėda tik ta, kad susižavėjimas ir po to sekanti meilė trinkteli taip netikėtai ir stipriai, kad sujudina visą aplink esantį pasaulį. O nuspėti kada tai nutiks sudėtinga. :)
    P.S. Sveikuoliškus keksiukus galėsi valgyti senatvėje, geriau kepk šokolIadinius.

  6.   Pieštukėlis rašo:

    Ėu, nuo šokoladinių jau ritinasi rievės ant vietų, kur jų neturėtų būti :D

  7.   oreosausainis rašo:

    Pradėjau skaityt ir galvojau “lopė” , po to skaičiau ir pagalvojau “faina”, sekantys žodžiai sukėlė tokias mintis kaip “silpnavalė”, toliau “faina”. IR TAIP VISA BLOGĄ. Neigiamas, teigiamas, neigiamas, teigiamas. Bet pasiliksiu ties teigiamu požiūriu.
    o šiaip.. visada galima pasakyti “NE”. Faktas tas, kad jūs daug bendravot bent jau virtualiai, jeigu jau buvai jam “ypatinga”..tai kas kaltas kad vilčių suteiki beviltiškiems?? Ai, ir dar tiek daug priekaištų turiu tavo šitam blogui ! TIEK DAUG, kad net tingiu rašyt.
    Bet visumoj.. labai smagiai parašyta, tokia “sava” kalba.. !
    “ilgesingai nulydėjau žvilgsniu treningus” haha.. taip miela :D treningai žavu. Kartais net žaviau už džinsus ir megztuką.
    BET VIS TIEK TURIU LABAI DAUG PRETENZIJŲ.

  8.   tas rašo:

    Kur dingo blogo savininkė? Pasiilgom ir laukiam naujų įrašų!

  9.   atf rašo:

    Sorry, kad nerašiau komentarų. Man labai sunlu rašinėti per mobiluaką. Nesu tas jaunimas kaip tu. Ok. prisėdau prie mobiliako. Parašysiu. Kadangi tave pažįstu realybėje, oi, sorry, prisistatysiu kada ir aš. Nors paskutiniu metu nemačiau tavęs. Žodžiu, jei nemylėčiau sqvo žmonos tai pradėčiau seksualiai priekabiauti prie tavęs. Tokia gražuolė esi. O dabar džiugu. Aš turiu mylima žnoną. Ir turiu tokią gražuolę draugę. Kad ir virtualuą. Na ne visai virttualuą. Ai žodžiu. Vis tiek nerealuą. Matyt man vidutinio amžiaus krizė. Prie tokių kaip tu gražuolių traukia. Bet aš valdausi. Ok. Reziumuoju. Džiugu. Kad esi tkia kaip tu. Padaulis dar nesugedęs. Tiki meile. Man tai kaip antidepresentas. Galėtum parašyti kaip dabar sekas. Aš juk tavo virtuqlus senas draugas, kuris serga už tave. Labai idomus psichologinis atvejis. Nejaugi virtuqlu draugystė šį tą reiškia. Kad nerašau. Nereiškua kad neskwitau tavęs. Tiesiog man asmeniškai sunku per mobiluaką komentuoti. O kitaip esu uždisabpintas. Oj kiek klaidų. Nepataikau. Į mažas raidytes. Tai kaip sekas mano virtualiai meilei :)?

  10.   as rašo:

    Prašom toliau

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  11.   as rašo:

    Ai ir apie Pauliu ka nors.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

Rašyk komentarą