BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Puokštės ir keliaraiščiai

Kai atsikeli 5.20 ir pažvelgęs pro langą pamatai, kad saulelė jau nemažai pakopusi dangumi ir saulėlydžio išvysti nepavyks, keltis darosi lengviau. Juokauju. Užmerktomis akimis nusibaladojau iki dušo, ten suvokiau, jog pamiršau švarius apatinius rūbus, rankšluostį ir chalatą, vėl ropščiausi į antrą aukštą ir bėgau (slinkau) žemyn. Ooooooch…. kaip gera nusigremžti nuo savęs Vilniaus dulkes ir lakstyti basomis nebijant, kad prie jų prikibs koks pašėlęs savižudis tarakonas. Plaukai - švarūs; kojos - nuskustos; suknelė - išskalbta ir išlyginta; pūslės ant pėdų - plius minus išgydytos; pusryčiai - susigrūsti. 6.45 -pats laikas važiuoti pas visažistę. Kuri, mano laimei, pirmosios mokytojos dukra ir yyyypač švelni, draugiška, tokia miela, kad man net visa diena praskaidrėjo. Jau nekalbu apie tai, koks gražuolencijus pasidarė mano šiaip jau plyta trenktas veidas. Tada skubėjau pas nuostabuolę vežti ir brolio draugę, o tada lėkt į kirpyklą, kur iš mano gaurų darė kažką fotogeniško. Triukas pavyko ir 11.00 jau grakščiai dėjau aukštakulniuotą koją į mašiną, plėvėsavau širdis daužančiomis garbanomis (kas kad vos netrenkiau į mašinos stoga) ir žvyrkeliais tratėjau į vestuves su visu savo smagiausiu pulku - “one and only” Pauliumi, super vyru Broliu ir jo žavingąja Eva.

Iš jaunosios namų pamergių pulkelis pajudėjo ne kuo kitu, o juodu limuzinu pilnu šampano ir kitų gėrybių. Vos tik išstraksėjau iš mašinos, prie manęs jau bėgo fotografo padėjėja (mano puiki draugė) su ištiesta servetėle - tavo koja kraujuoja! Kaip ir nėra, ko nustebti, liūdniau buvo tada, kai tas kraujas nenustojo silpna srovele čiurlenti bent 5 minučių. Puiki suknelė, aukštakulniai ir baltas servetėlės lopas prikibdytas prie kulkšnies. Oi, ne visai baltas - su raudonais taškeliais. Kaip boružėlė. Tik kad nelabai. Nors šiaip esu nereliginga, bet vos įžengėme į bažnyčią, kraujas liovėsi tekėti. Stebuklas, ne kitaip. Žinoma, galėjo šitas triukas išsilaikyti ilgiau, gal tada vos išlipus iš limuzino prie Olando kepurės ir ruošiantis 3val.jaunųjų fotosesijai, man nebūtų tekę savo apvalios šikinaitės dangstyti ilga tos pačios draugės striuke. Prakeiktos šviesios pamergių suknelės ir palaiminta stilinga mano draugė su superinėm striukėm.

Skubu pasigirti, kad nuo skardžio nenusiritau, į jūrą neįkritau, koja smėlyje neslystelėjo ir bent jau nuoširdžiai tikiu, kad nuotraukose išėjau gražiai. Na, bent jau tose, kurias darėme su Šauniuoju pulku Evos telefonu - tikrai buvo nusisekusios. Valio valio valio puikiam makiažui! Net limuzine pataikiau atsisėti prie tokių linksmų žmonių, kurie, padavę man milžinišką brendžio taurę, ją vis pildė šampanu. Vieną akimirką jau net ėmiau galvoti, kad čia mano šventė, o ne jaunųjų. Bet kai pabalnoti eiklūs žirgai su jaunaisiais nurūko keliuku, o aš likau sekti paskui pėsčiomis ir ryti dulkių - greit atsikvošėjau.

Aleliuja, po ilgų klajonių limuzinu pagaliau grįžome į tikrojo baliuko vietą. Neslėpsiu, buvo liūdna atsisveikinti su savo šampano kupina taure, kurią mintyse jau buvau pakrikštijusi “auksiuku”, bet tvirtai žinojau, kad viduj laukia visko dar daugiau. Įskaitant ir maistą, kurio nuo pusryčių sumuštinio nelabai daug ir regėjau… Sušokę polkutę, sudainavę “Du gaideliai”, pasveikinę jaunuosius ir su lengva širdgėla atidavę kruvinu darbu uždirbtą vokelį pagaliau prisėdome prie stalo. Stalo nukloto kokiu šimtu skanutėliausiu patiekalų, kurių aš, žinoma, norėjau paragauti, bet labai jau nerimavau, kad man taip bekemšant ims ir prairs suknelės siūlės. Bet tada prisiminiau, kad mano Paulius profesionalus šokėjas, tad man nusimato nebloga mankštelė ant aslos, tad kimšau tiek, kad net žiurkėnas pavydėtų žandų talpumo.

Kažkodėl Paulius laaaaabai jau įtiko vestuvių muzikantams tad būdavo pakviečiamas į visus vakaro žaidimus, kur tikrai sužibėdavo. Aš kaip gražus jo priedėlis irgi šiek tiek pasimaudydavau šlovės spinduliuose ir, manau, tikrai įspūdingai atlikau subinę raitančios ir į karklą lipančios lapės vaidmenį. Visgi, labiausiai laukiaus šokių, kuriems buvau šiek tiek treniruojama. Kur ten netreniruosi tokio medžio, kai net valso žingsnelio dorai negaliu padėti… Labai norėčiau tikėti, kad treniruotės ir šokių pamokos išėjo į naudą ir dėl mano grožio sulaukėme pagyrų ne tik iš muzikantų, bet ir visų babulaičių. Deja, širdy tikrai žinau, kad tai įspūdingai aštuoniukes raitančio partnerio apatinėkūno dalis išmušė močiutes raudoniu ir apakino jas iš meilės taip, kad legendos apie šaunius šokėjėlius Paulių ir tą kitą (t.y. mane) dar mėnesį sklandė po kaimus…

Pabaiga

Ai pala! Praleidau visą pavadinimo esmę. Puokštės nepagavau - jos link lyg alkana stirna liuoktelėjo net penkis mėnesius su vaikinu draugaujanti mergina nustūmusi visas kiek ilgėliau draugaujančias ir jau antrom pusėm sakančias “žiū, koks gražus žiedelis” pamerges. Užtat brolis sugavo keliaraištį! Nors tinkamesnis žodis būtų - pasiėmė. Baltas gumuliukas nukrito tiesiai jam po kojų, o kai po minutės niekas jo taip ir nepakėlė (neatrodo, kad ir žadėtų) - teko jam.

Patiko (13)

Rodyk draugams

komentarai (8) | “Puokštės ir keliaraiščiai”

  1.   dilaila rašo:

    Atvažiavo iš miesto ir parodė tamsuoliams čia čia čia :)

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Na, aš tai nerodžiau nieko :D Tik savo medžio lingavimą

  3.   Linoreta rašo:

    Gražu, Pieštukėli, tik va jau kuris laikas nebegaliu pas tave balsuoti, nei komentuoti :(

  4.   Linoreta rašo:

    Vaje… :0 Galiu :)

  5.   Pieštukėlis rašo:

    Oooooooo Linoreta!!!!! Vajėė, pridėsiu dabar simbolių visokiausių <3<3<3 seniai begirdėta miela būtybe! :)))

  6.   atf rašo:

    O, linoreta, labas. Tave atblokavo. Apsidžiaugiau, kad gal ir mane atblokuos. Nu, ne, aš vis dar blokuotas. Dabar išmokau kaip daryti. Praleidžiu visus atnaujinimus ant kompo (nes už mobilų ryšį kaip paskaičiuos), atjungiu tinklą, prisijungiu mobilų telefoną ir tada pasileidžiu, kad internetas eitų mobilus. Daug darbo, bet ant mobilaus telefono labai nemėgstu rašyti.
    Pieštukėli tu visada žavinga. O Paulius šokėjėlsi pasirodo, ot gerai tau, pralauš tave :) Busi ledi visomis prasmėmis. Na, kaip bežiūrėti, bet man atrodo, kad moteris turi mokėti šokti. Dar priminei kaip aš vestuvėse buvau - pagrindiniu svečiu :) Na, nekvietė nei pabroliu, nei piršliu, tai susigalvojau sau pareigas. Bet tikriausiai mano linksmiausios vestuvės buvo. Tris kartus puokštę pagavau. Beje, tuo metu buvau nevedęs :) Jep, man tai buvo linksma, nors nežinau ar ten tos moterys suprato humorą, kad aš gaudau. Bet ai, man dzin, svarbu linksma buvo. Ką aš kaltas, kad jos tokios nevykėlės ir negali paga

  7.   atf rašo:

    hrrr, pasispaudė netyčia Siųsti.
    … negali pagauti. O šiaip džiaugiuosi dėl tavo Pauliaus :) Tikėkimės, kad čia ir bus jau tas, išrinktasis. Kad ilgai ir laimingai gyvensi. Džiaugsme ir liūdesį, turte ir varge. Na, kažkaip taip.

  8.   Sapnugaudytojas rašo:

    padykus matosi mergikė :)

Rašyk komentarą