BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Sužavėta darbdavių sprendimais

Prisiminus paskutinį mano netikusį darbą, kokiai savaitei buvau praradusi ūpą ir net CV nebesiuntinėjau. Nesinorėjo vėl užsirauti ant pinigų nemokančios ir vergų ieškančios įstaigos. Tačiau niūriems debesims išsisklaidžius ir supratus, kad pinigų bent kažkiek užsidirbti reikėtų, atsikėliau sau linksmai ryte, išsiunčiau du CV ir… net nespėjus nueiti iki stalo pusryčiauti jau sulaukiau skambučio. Na, kažkam tikrai reikia darbuotojų. Ir turbūt staigiai, nes jau po poros valandų sėdėjau padalinio vadovės kabinete ir pasakojau apie save. Jaučiausi taip, tarsi šis atsakinėjimas į klausimus būtų tik nesvarbus formalumas, kuriuo siekiama parodyti, jog mes rimta įmonė ir atsakingai ieškome darbuotojų, nors labai jau akivaizdu, kad darbuotojo reikia dabar ir čia. Bet aš į tai labai dėmesio neatreipiau - likau sužavėta tuo, kad man iškart davė pasirašyti dokumentus, žadėjo sąžiningą ir su mokesčių inspekcijom suderintą atlyginimą. Pasirašiau, atsisveikinau iki rytojaus ir išėjau. Su kažkokiu sunkumu širdyje. “Meh, matyt, tai tik baimė, kad pradėsiu darbą naujoje vietoje” - guodžiausi sau ir ne tik.

Nusipirkau juodus kedukus (baisius, kaip Kalvarijų turgus, bet nieko daugiau neradau su savo biudžetu per dieną), kurie vadovės teigimu yra būtina darbo dalis, apsivilkau juodus džinsus (dar viena būtina darbo dalis) ir iššuoliavau į savo pirmąją dieną naujame darbe. Oujė, vėl būsiu pardavėja -  konsultantė, tik šįkart visiškai kitokioje sferoje. Atėjau, ten jau buvo 4 pardavėjos - nepastebėjau, kad kuri nors iš jų vilkėtų tamsias kelnes ir avėtų juodais batais. Bet vsi tiek, 4 darbuotojai tokioj nedidelėj parduotuvėj su viena kasa??? Na, gerai, veterinarė - suprantu kodėl, vadovė - irgi suprantu kodėl, o kam kitos dvi? O tiksliau, kam aš tada? Pasisveikinau, pasišypsojau, paklausinėjau, ar atnešė man aplankus su informacijs, kurią būtina išmokti - NE. Mhm, bus linksma šiandien vaikščiot 10 valandų po parduotuvę ir nieko nežinot, bet nieko tokio - vis tiek bus kažkokie apmokymai.

Nebuvo.

Kiek ėjau klausinėdama, tiek ir sužinojau. O tiksliau nieko, nes matomai, dvi kitos darbuotojos irgi jokių žadėtų informacijos knygų nebuvo gavusios. Viena net išdidžiai teigė, jog viską išmoko skaitydama etiketes, be to pati kažkada augino žiurkėną, todėl manosi tikrai galinti atsakyti į visus rūpimus klausimus. Aš irgi auginau, bet pasakyti, kada ir kuo skiepyti, kuo šerti jei susirgo, kokį kraiką rinktis ir panašiai - negalėčiau. Bet turbūt čia mano bėda. Apie žuvyčių išmanymą - nekalbu. Vengiau tos dalies kaip pinigų prašinėtojų prie Aušros Vartų. Su kasa dirbti niekas nemokino. Kam ir mokinti,parduotuvėje viena kasa, o pardavėjų keturios, o atlyginimas priklauso nuo sėkmingų pardavimų.

Po septynių valandų 10kg maišų kraustymo  prisiminiau, kad šiandien nuo pusryčių daugiau nei valgiau, nei gėriau. Paklausus vadovės, kaip čia su pertraukomis - ar einame paeiliui, ar tiesiog staigiai pavalgome, nes moka už visas 11 valandų, o ne už 10, galvojau mirsiu nuo jos žvilgsnio. Krisiu it nusmeigta plienu. Dabar jūsų prašau įsivaizduoti tokį įtūžio pilną žvilgsnį ir rūgšties pilną balsą (lyg gyvatės, kuri tuoj tuoj tave apspjaus) - “na, mes šiaip maistą atsinešam pačios ir virtuvėlėj greit pavalgom, nes parduotuvėj daug darbo (prašyčiau…), bet jei tau taip reikia tos pertraukos, tai prašau eik“. Gerai, nusipirksiu pavalgyti, užkąsiu ir grįšiu - atsakiau, bet mintyse suburbėjau ką kitą. Aišku blyn,kad reikia. “virtuvėlėje, kuri yra tiesiog skylė užkrauta dėžėm bei be vietos atsisėsti, bėga tik purvinas karštas vanduo, o mikrobangė tokio senumo, kad atrodo tuoj sprogs. Taip pat nepamirškim šalia stovinčių gyvūnėlių panaudotų kraikų kvapelio. Nenoriu pasirodyti išlepusi pižonė, nes aš paprasta kaimietė ir šiaip galiu valgyti tokiomis sąlygomis ar nešiotis vandenį kokiam buteliuke pati, bet… jūs nemokat man juk už tą valandą, tai kodėl aš turėčiau tai daryti?

Grįžau po 20min. į save susipylusi geriamą jogurtą ir susikimšusi obuolį. Ketveriukė varstė mane piktais žvilgsniais ir klausinėjo, kur buvau. Na, kaip matau, pertrauka čia lyg dinozauras - išnykęs ir keliantis nuostabą.

Kadangi man prekių kraustymas ne naujiena, greit susitvarkiau su išsimaldautomis užduotimis ir paskutinias 5 valandas tiesiog vaikščiojau ratais po parduotuvę, skaičiau etiketes (mažai naudos), žaidžiau su gyvūnėliais ir… nuobodžiavau. Grįžau namo pikta. Labai. Ir nusiminusi, nes… kas čia per nesąmonė? Kitą rytą vos neapsivėmiau, kai reikėjo keltis ir eiti į tą velnio skylę. Koks nustebimas, informacijos pasiskaitymui niekas neatnešė, man užduočių/darbų/pamokymų neturi, su kasa dirbti nemoko, vaikšto susiraukusios lyg visoms vienu metu PMS prasidėjo. Pamokyta protingesnių šeimos narių, nuėjau pas vadovę ir bandžiau kalbėtis su ja. Kiek bemoku mandagiai aiškinau jai, kad aš turiu patirties tokioje srityje, galiu dirbti greitai, produktyviai, bet man reikia bazinės informacijos, man reikia, kad mane apmokytų. Ši tik paklapsėjo blakstienom, pažiūrėjo į mane kaip į mažą niekam tikusį kirminėlį ir pasakiusi “na, gerai. Dabar eik į pertrauką, girdėjau, tau jos svarbios, pakalbėsim kai grįši“. Užteko man tų poros vingių smegenėlėse, kad suvokčiau, jog čia nieko gera nebus ir pasimėgavau 35 minutėm pertraukos sėdėdama ant šaligatvio ir grauždama bandelę. Kai grįžau, buvau pakviesta į vadovės kabinetą, kur manęs laukė šleikščiai besišypsanti vadovė. “Žiūrėk, kaip jau sakiau, tai pirmos trys dienos tokios bandomosios yra, mums pasižiūrėt, ar tinki ar ne (ką? brač, tikrai užmiršai paminėti, Ponia). Tai pagalvojom, kad nesutampa mūsų vertybės. Va, pasirašyk popierius šituos, dar pabūk iki septynių, yra ten pora darbelių ir galėsi eiti“.

Sutvarkiau tą darbelį per porą valandų viena ir išėjau net nesumušus šeštai. Likau sužavėta darbdaviais. Matyt, suklydau - nereikia jiems tų darbuotojų, bent jau ne tokių pertraukos prašinėtojų kaip aš :)

Patiko (14)

Rodyk draugams

komentarai (12) | “Sužavėta darbdavių sprendimais”

  1.   Naktibraiža rašo:

    Hmmmm, įdomios jos “vertybės”, bet tikrai, kad nesutapo su tavosiomis. :D Šiaip iš tikro, net graudu dėl to, kad tokie *pypt* darbdaviai yra. Surasti padorų darbą, kad tave gerbtų, su tavimi skaitytųsi ir laikytu žmogumi darosi vis sunkiau.

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Aš iš tikrųjų dar širdy galvojau, gal iš tiesų aš per daug šakojuosi ir reikalauju to, kas man nepriklauso. Then again… man nieks nemoka už tą valandą :D Aš suvokiu, jog būnakartais viršvalandžiai ar tiesiog padedi, nes tau patinka tas darbas ir pasidaro nesvarbu, apmokėjo už tai ar ne. Šiuo atveju buvo nemaloni patirtis, kuri man buvo įvariusi gana nelblogą konpleksėlį. Na, bent jau šeima turi dar vieną smagią istoriją (kurios nevengiama hiperbolizuoti) apie tai, kaip jų keistuolė giminaitė per dvi savaites pakeitė bene 5 darbus :D

  3.   zongliere rašo:

    tokius darbdavius skųsti institucijoms ir tegu gauna savo pamoką, nes matos, kad tik kitiems gudrūs išbandymus duoti - orą pilstyti. jetau, taigi kenkia patys sau jie. o Tu šaunuolė. rasi gerą darbą, svarbiausia yra to norėti, kad ir kaip šamaniškai tai skambėtų.

  4.   Mur rašo:

    Idomu skaityti, bet liudna, kad LT vis nesibaigia tokie darbdaviu issidirbinejimai :( Nieko jiems darbuotoju nereikia, tik deda skelbimus ir iesko kas uz aciu sandelius iskuops, o naujokams viska tvarkyt duoda, pietu negauna, susigadini skrandi, o gauni minimuma arba isvis nieko :(
    As dar turiu toki internetini darbeli, turiu klienciu, tai mano viena kliente visai nesenei parase, kad dirbdama kokybes kontroliere vienoje is Vilniaus vaistiniu baziu netiketai susirgo, pakilo labai teperatura, sutriko kvepavimas, stipriai paumejo sinusitas, tad per laisvas dienas, nes dirba slenkanciu grafiku nuejo i poliklinika, o ten pasake, kad ji nedrausta ir turi 14 eur sumoket, kad patekt pas gydytoja:0
    Darbdavis nuo balandzio nemoka imoku sodrai, ji net nezinojo, kad dirba nelegaliai, nes turi ir darbo sutarti, nuvyko i sodra, o ten jai pasake, kad nuo geguzes nera duomenu apie jos darba sodroje, rodo, kad ji serga ar atostogose, nes rodo, kad jos darbe nera. Susieke su darbdaviu, tas apkaltino buhaltere, o kai atejo i darba pasiule rasyti prasyma iseiti is darbo jei nenori problemu. O, ji turi 2 vaikus, jai ir taip sunku. Mane irgi taip yra isdurusi viena picerija, kai tik is sodros suzinojau, kad einu 2 sav.i darba, o oficialiai darbe manes nera. Cia darbdaviu naujas sukciavimo budas. Pvz.maximoje oficialiai ant popieriaus dirbi nuo 8 iki 22, o liepia ateiti 7 susitvarkyti kasa, ismokti naujus bar kodus ir t.t.o vakare iki 23 val.susitvarkyti ir perskaiciuoti kasa,uz tas 2val.nemoka, pietus 30min,nors priklauso valanda, jei pietauji ilgiau ateina pamainos virsininke ant taves zviegti, kad esi tingi k - taip, taip, dar pasiuntineja rusiskai, zinau, nes mano draugei rimta depresija prasidejo po tokios darbo patirties. Bjauru, bet daug kur pardavejom-konsultantem neduoda prisest, pietus net neegzituoja, turi stovet, kaip stulpas saleje arba sandeli kuopt, uztai visokios batu, zoo, parduotuves istisai iesko pardaveju. Inspekcijom viskas dzin. Va, kodel jaunimas bega i uzsieni, nes nenori but apdurninti darbdavio, negaut algos, dirbt neapmokamus virsvalandzius, neturet stazo, nes darbdaviui uzejo noras sodrai nemoket. As cili, kai dirbau esu net kelias dienas atidirbus po 13val.ir pietu negavus, kai kiti valge man ejo uzsakymai, o nuo ju nueiti neleido, kol direktorei nepasakiau, kad as negaliu po 13val.karstyje virtuveje buti ir nevalgyti, ka gamini nesuvalgysi ir nieko neparagausi, nes ceche kameros stebincios darbuotoju darba. Paskui gaudavau jau pietu - o pietus buvo: prisvyle arba nedakepe, subireja zemaiciu blynai ar kokios klientui netinkamas patiekti patiekalas su broku, tad dar ir turejau virskinimo problemu ir apsinuodijima neaisku ko uzvalgius. Dar buvau isvadinta tingine, kad nedirbu iki 1 nakties, kaip masina turinti padaveja-barmene-valytoja, indu ploveja, naktines pamainos atseist virsininke, nes ten indu plovejos dirba tik iki 14val.o veliau tuo uzsiima padavejos, virejos, konditeres.Ta barbe devindarbe man teige, kad ji darbe buna iki 1nakties, o 6 keliasi ir vel i darba, nes ne tingyne, o as mat drystu pries 23val.skubeti namo, o kad as neturiu masinos ir man vienu truliku, o paskui dar autiku iki namu vaziuoti, tai cia jau nesuvokiama, net internetu tikrino mano marsrutus ar tikrai nemeluoju ir iseidama po 23val.nespesiu nuvaziuot namo ir liksiu nakvoti gatveje jei nespesiu i autobusa. Dabar, kai jau regis Vilniuje atsiras naktiniai autobusai, tai jauciu naujus darbuotojus ten matyt vers iki 2nakties dirbti, nors uz tai nesumokes. Taip pat cili kasdien pakisdavo popiereli apie tai, kad tu sugalvojai keisti darbo grafika ir atseit siandien dirbsi nuo 10 iki 22, kai darbe esi nuo 8 iki kokiu 22:30.Kas ten dirbo zino kodel keiciasi istisai darbuotojai, daugiausia padirba 3 dienas ir iseina. Pilna tokiu darbdaviu, patepa atitinkamas istaigas dauguma ir niekas tu pazeidimu ”nemato”. LT savotiska vergyste, yra normaliu vietu jei dirbi pas draugus ar pazistamus, pas gimines, su rysiais, o ateini is gatves, kaip darbdaviai daznai megsta sakyti, tai i tave ziuri, kaip i kvaileli, kuri panaudos. Liudna, kaip taip yra. Todel daug jaunimo suserga depresija, bijo darbintis, nes tiesiog bijo vel ir vel but apgauti, darbe patyre MOBINGA, kaip Piestukelis aprase, nes kolegos tave keikia, ziuri, kaip i siuksle, tad ejimas i darba tampa baime, stresu, sveikatos pablogejimu. As per moberius kolegas buvau net skrandzio liga issivarius, nes darbe nuo streso skaudedavo istisai skrandi, pilva, kankindavo istisai nemiga, nes vis mastydavau ar gausiu alga, ar sian vel neissitycios kolegos, ar ko nesugadins ir nepasakys, kad tai as padariau ir t.t.As tik tikiuosi, kad tokiems zmonems likimas ar dar kas nors atsilygins uz patycias is darbdaviu.
    Aciu Piestukeli uz idomu pasakojima, linkiu tau rasti gera darba ir bandyti, turi gi kadanors pasisekti.

  5.   Mur rašo:

    As tik tikiuosi, kad tokiems zmonems likimas ar dar kas nors atsilygins uz patycias is darbuotoju*

  6.   viktorijasaulnaite rašo:

    Bet iš kur tokių :D
    Na, aš dar tik darbo paieškose, tai turbūt ir man dar visko nutiks ;D

  7.   Pieštukėlis rašo:

    Oujė… Mur,jūs su tokiom šiurpinančiom istorojim iššitos srities, kad oojoooj… Baisu net, kai pagalvoji,kad tokių nelabai protingų ir sąžiningų įmonių ne viena ir ne dvi ant svieto. Reik tikėtis visiem geriem žmonėm seksis labiau :)
    Viktorija - viskas bus gerai! Aš tikiu, kad tau pasiseks ir rasi tikrai savęs vertą ir mielą širdžiai darbą, už kurį sąžiningai mokės ;)

  8.   atf rašo:

    Oi, kaip įdomu. Man tai įdomu, nes aš kartais veikiu kaip darbdavys. Pvz. niekada nemaniau, kad svarbus rimtas atrankos procesas. Jei žmogus tinka, tai tinka. Esu su žmogumi pokalbį mūsų virtuvėlėje atlikęs. Na, tiesa, ji ne sandėlys kaip aprašei, bet palyginus su visu mūsų ofisu tai nelabai. Na, tas žmogelis jau kokie 5 metai dirba pas mus :)
    Pieštukėli, gali pasiguosti, kad nebuvo taip blogai kaip mur aprašė :)
    Sėkmės :)

  9.   Pieštukėlis rašo:

    Aš iš tikrųjų net neliūdžiu. Juokinga situacija ir tiek, va galiu papasakoti jums :D

  10.   tas rašo:

    Eina sau… Siaubas kad tokia neteisybė…

  11.   Viktorija rašo:

    laukiu Tavo įrašų, net apie tokius nemalonius dalykus.

    [WORDPRESS HASHCASH] The poster sent us ‘0 which is not a hashcash value.

  12.   Linoreta rašo:

    Vertybės, kaip galingai pasakyta :) Lyg kalbėtų apie kokią švietimo sistemą :))) O tu viską gerai darei, gal tik reikėjo kokį griežtesnį žodį poniai Vertybei pasakyti.

Rašyk komentarą