BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

UAB “Mano džiaugsmo valstybė”

Kaip Jūs visi ir linkėjote bei tikinote nusivylusią mane, pastarosiom dienom nutiko keletas gerų dalykų. O ir šiaip, turbūt šiek tiek susigėdau dėl savo beviltiškumo ir… spjovus per petį stengiuos reaguoti į bėdas ir užkrautus darbus ramiau. Ta proga pasidalinsiu gerais dalykais ir bendrabučio pliusais (kurie tikrai nėra minusai) ir šiaip tuom, kas padeda susikurti savo cinimini Džiaugsmo valstybę.

1. Turiu tikrai nuostabią kambariokę, su kuria sekmadienio naktį užsiplepėjom tiek, kad iki žadintuvo skambėjimo buvo likusios tik (net?) trys valandos. O viskas prasidėjo nuo paprasto “Žinok, aš tavęs per savaitgalį pasiilgau”. [net ir dabar niekaip nesugebu pereiti prie antro punkto, nes siuntinėjamės juokingais paveiksliukais. Kodėl nekalbam? Kambariokė miega ir kniaukia į pagalvę]

2. 5 aukšte gyvena mano vaikystės bičiulis, pas kurį visada galima apsilankyti ir nunešti sausainių. Nors nesilankau ten taip dažnai, kaip norėčiau - nesinori įkyrėti ir jam ir jo fainuoliams kambariokams. Bet vien tas faktas, kad yra žmogus, pas kurį gali nueiti per 2 minutes - šildo.

3. Kai pritrūksti kokių produktų ar įrankių - visada gali parašyti į bendrabučio facebook grupę ir 9 atvejais iš 10 tikrai sulauksi pagalbos. Taip jau skolinomės pieno, tarką, trintuvę ir net netikėtai prieš cementofkę sugedus tiesintuvui radome malonių panelių, kurios nepagailėjo savojo. Rugsėjo pradžioje tokiu pat būdu parsinešėme veidrodį. Žinoma, už tą veidrodį teko pažadėti pyragą, bet kaip jau minėjau nėra orkaitės - tai nėra ir pyragų. O ir veidrodis ne toks jau didelis.

4. Nuostabus vaizdas pro kambario langą. Ypač giedrais rytais, kai matosi tekanti saulė ir tirštas rūkas virš miško. O vakarais viskas nušvinta geltonomis miesto švieselėmis. Pasaka.

5. Koridoriuje yra rozetė, todėl su kambarioke kartais sėdime ten naktimis ir verdamės arbatą. Iki paryčių. Kažkurį vakarą net draugelių atradom, kurie išgirdę muziką atėjo patikrinti, kas čia nemiega, tačiau tikrai nesitikėjo išvysti koridoriuje ant grindų vakarojančių merginų.

6. Virtuvėje pagerinau savo improvizavimo ir “košių virimą iš kirvio koto” įgūdžius. Saldūs becukriai blynai, 8 būdai, kaip skirtingai paruošti kotletus, daržovės su ryžiais, kai turi tik vieną daržovę, sausainiai, kai turi tik miltų ir kiaušinių bei pats nuostabiausias patiekalas, kurį su kambarioke gaminamės švenčių proga, - makaronai su pomidorais ir brokoliu. Pastaba: pomidorų abi nemėgstame, šituos makaronus - dieviname.

7. Kadangi fakultetas pačiame Vilniaus centre, turiu puikią progą kaskart pasivaikščioti, pasigrožėti Vilniumi, pašniukštinėti jaukiose gatvelėse ir atrasti vieną už kitą mielesnes kavinukes. O ir šiaip, jei tik neturi ko veiktiir turi pinigėlių - visada atrasi kur nueiti.

Turbūt jei gerai pasukčiau galvą, pliusų atrsasčiau dar daugiau, tačiau man labai patinka skaičius 7. Ir pamąsčius, dauguma mano pliusų apie bendrabutį yra susiję su mano nuostabia kambarioke, kurios buvimas atperka netvarkingas bloko kaimynes bei aukos vaidmenį prisiėmusią trečiąją kambario gyventoją. O susidraugavome mudvi tą naktį, kai apie antrą nakties grįžome iš cementofkės. Kol laiptais užlipome iki aštunto aukšto išsibarstė visas mieguistumas. Spintelėje radome miltų, šaldytuve sviesto ir aviečių uogienės - tai kodėl gi neišsikepus sausainių mūsų nuostabioje ką tik nusipirktoje krosnelėje. Peiliu atsidariusios likusį vyno butelį iki pat 7 ryto kalbėjomės apie kursiokus, draugus, šeimas, gyvenimą ir šiaip visokiausius niekus. Išmiegojusios persistumdėme baldus ir susikūrėme savo mažą džiaugsmo valstybėlė aštunto aukšto vienuoliktame kambaryje. Ir kartais kai užklumpa juodos mintys ar atplaukia liūdesėlio debesėlis, tokią valstybėlę turėti labai praverčia. Nieko tokio, kad tai tik draugiška šypsena, apkabinimas, nuotrauka ant sienos, gėlės vazoje ar Jūsų nuostabūs komentarai - viskas padeda :)))

Patiko (0)

Rodyk draugams

komentarai (9) | “UAB “Mano džiaugsmo valstybė””

  1.   Skaidruolė rašo:

    Pieštuk, man iš karto vakaras pašviesėjo :) koks mielas įrašas. Ir, matai, kokių fainų dalykų yra pas tave :) ne kiekvienas gali džiaugtis tokiu turtu kaip tavo kambariokė. Aš mane iš pusės žodžio suprantantį žmogų radau tik 3 kurse, draugaujam iki šiol. Džiaukis tokia dovana :)
    Man tik vienas klausimas - o kas ten per auka kartu su jumis gyvena? Ar čia dėl to auka, kad judvi draugaujat, o ana jaučiasi trečia? :)

  2.   Pieštukėlis rašo:

    Avv, kai smagu, kad Tau džiugu dėl mano gerų dalykiukų :) O auka, nes tikėjosi, kad mes būsim jai kaip mamos, kurios parneša valgyti, viskuo pasirūpina, o jai tereiks tik sėdėt ir laukt. Bet kai pradėjom reikalaut pinigų ir nebepirkom maisto, tai užsiraukė ir prasidėjo vaidinimas “Aš auka verta gailesčio”. :D

  3.   Katė Ant Palangės rašo:

    Ech, Pieštukėli, išgyveni auksines mano studentavimo dienas, - aš irgi centre studinau, ir gyvenau netoli nuo ten, kur Tu dabar, - Jeruzalėj :)
    Namo pajūrin dažnai parvyksti? Aš iš pradžių, būdavo, kartą per mėnesį, o paskui jau - vos kartą pusmetin. Kai savaitgaliui, tai tos 3,5 val pirmyn ir tiek pat atgal pradeda varginti.

  4.   atfatf rašo:

    Na, va, grįžo senas mielas Pieštukėlis :)
    Mes ir turėjome trečią nereikalingą. Oi, kiek su juo bajerių buvo :) Toks nepyktybinis buvo, bet labai keistas :)
    O su rozete nesupratau, ką kambariuose nėra rozečių?

  5.   atfatf rašo:

    Prisiminiau, kaip bulves kepėm. Kažko turėjom prie bulvių, gal sviesto ar kokio kefyro, kad buvo gaila, nenorėjom šerti trečio, tai nutarėm tykiai ramiai išsikepti, kad jis nepastebėtų, o kad nepastebėtų susirinkom keptuvę ir nuvarėm kepti į kitą aukštą. Pasirinkom tokį, kur nieko nepažįstam, kad nereiktų aiškinti, kodėl čia kepam. Bet tai vakaras, visi išlenda iš kambarių kažką gamintis, o čia virtuvėje du visiškai neaiškūs bulves kepasi. Ai, dar tada reikėdavo savo tuos dagčius (ar kaip vadinasi) atsinešti, nes viską kas nusiima buvo išvogę (šikt kai eidavom, tai savo lemputę nešėmės). Tai į kitą aukštą nesinešėm, todėl ugnis tokia kokia 20-30 cm, tai greitai keptuve uždengi ir nieko. Turėjom tokią didelę špižinę. Ech, laikai buvo :)

  6.   Pieštukėlis rašo:

    Katyte, o jeckau, Jeruzalė :D antrą dieną Vilniuje buvome ten stebuklingai nusigavusios ir ten mus aprėkė pikta bobulytė, tai asociacijos su ta vieta nekokios. Kol kas grįžtu kas tris savaites, nes mamos gimtadienis rudenį, dabar susirgau plius egzaminui mokytis namuos lengviau, bet nujaučiu, kad po Kalėdų baigsis visi grįžinėjimai taip dažnai, ne stikrai, ta kelionė tai užmuša…
    ATF - prajuokinai su tom bulvėm :D Bet mes irgi slapta picas kepėmės pas kursiokę kitam aukšte, tai niekuo geresnė negaliu jaustis :D
    O dėl rozetės, tai taip, mažoka jų ir saugiklius nuolat išmuša, tačiau tą vakarą koridoriuj buvom, ne skambariokė jau miegojo ir nenorėjom jos žadint. IR taip ilgai laukėm kol nueis miegot.. :)

  7.   Skaidruolė rašo:

    Oi, nekas su tom tokiom kambariokėm :D aš tai karališkai gyvenau - dviese kambary, ale tik kad ta mano kambariokė tokia, kaip ta tavo tečia buvo, užtat draugė tai kitam kambary gyveno, nu tai aš pas ją ir gyvenau :D

  8.   GLUOSNIS rašo:

    Užburiančio ir šviesaus Šv.Kalėdų stebuklo ir dosnių, laimingų Naujųjų metų !

  9.   atfatf rašo:

    O. Ir pas tave po Gluosnio gaunuosi. Aš kaip visada paskutinis :) Tai Gluosnio paskatintas linkiu tau Meilės, mano, mielas, Pieštukėli :)

Rašyk komentarą